Sterblinis velnias, Tasmanijos velnias Sarcophilus harrisi
Tipas: Chordata
Klasė: Mammalia
Poklasis: Marsupiata
Būrys: Dasyuromorphia
Šeima: Dasyuridae
Pošeimis: Dasyurinae
Gentis: Dasyurini
Kitais duomenimis sterblinis velnias priskiriamas Monotremata būriui.
Kūno ilgis 52 – 80 cm, uodegos 23 – 30 cm, sveria 4 – 12 kg. Gyvena Tasmanijoje (anksčiau sterbliniai velniai būdavo sutinkami ir žemyne). Tai – didžiausias plėšrusis sterblinis.
Turi plačius nasrus su stipriais dantimis. Žandikauliai tokie galingi, kad jais gali triuškinti kaulus. Medžioja naktį, grobis – įvairaus dydžio gyvūnai (nuo vabzdžių iki kuskusų ar valabių). Grobį puola iš pasalų. Netasisako ir maisto likučių. Maistą į burną dedasi priekinėmis kojomis. Juda lėtai, nors yra pakankamai vikrūs. Kadangi turi puikią uoslę, puikiai orientuojasi tamsoje ir gali netikėtai užklupti auką.
Guolį įsirengia urve, tarp uolų ar šaknų. Poruojasi balandžio - gegužės mėnesiais. Nėštumas trunka 30 – 31 dieną. Vos gimę jaunikliai (jų būna 2 - 4 ) prisitvirtina prie motinos spenių atgal atsiveriančioje sterblėje.
Sterbliniai velniai laikosi atskirai, nors prie grobio gali rinktis būriais. Vieni ant kitų urzgia (urzgimas skamba pakankamai kraupiai), bet peštynių vengia. Pajutęs pavojų „juodasis velnias“ spiegia ar loja, stojasi ant u¸pakalinių kojų ir taip gąsdina u¸puoliką. Vietiniai gyventojai tiki, kad sterblinis velnias yra nelaimių pranašas.
