Nuodadančiai (Helodermatidae)
Tipas: Chordata
Klasė: Reptilia
Būrys: Squamata
Pobūris: Lacertilia
Šeima: Helodermatidae
Gentis: Heloderma
Rūšys: Heloderma suspectum; Heloderma horridum
Nerangūs, ryšių spalvų, mažomis akimis driežai, gyvenantys sausuose Šiaurės amerikos pietvakariuose. Apatiniame žandikaulyje yra nuodingi dantys, turintys griovelius.
Nuodai veikia nervų sistemą. Tai vieninteliai nuodingi driežai, jų yra dvi rūšys.
Heloderma suspectum – šiurpusis nuodadantis.
35 – 50 cm ilgio (pasak kitų šaltinių, gali būti 45 – 61 cm). Paplitęs JAV pietvakariuose, Meksikos šiaurėje (Mogavio ir Sonoros dykumų brūzgynuose). Gali išnykti. Jo spalva įspėja galimus užpuolikus, kad šio gyvūno įkandimas nuodingas – ryškiai oranžinė, rausva ir geltona spalva, kontrastuojanti su juodoimis juostomis.
Sutinkami pusdykumėse ar krūmynuose su uolų atodangomis. Pavasarį medžioja dieną, per vasaros karščius – auštant ir temstant.
Uodegoje kaupiami riebalai. Trūkstant maisto ar įmigus žiemos miegu uodega susitraukia.
Patelės kiaušinius deda vasaros pabaigoje, užkasdamos dėtis (iki 8 kiaušinių) į drėgname smėlyje išraustus urvus.
Minta smulkiais žinduoliais, gyvatėmis, kitais driežais, putpelių, karvelių ir roplių kiaušiniais. Medžioja uosdami bei tikrindami aplinką liežuviu. Nuodai gaminasi apatinio žandikaulio liaukose.
Eina lėtai svyruodamas, tačiau gali staiga šokti priekin ir įkąsti. Suaugusiam žmogui nuodadančio įkandimas skausmingas, bet nėra mirtinas.
Heloderma horridum – Meksikos nuodadantis.
Ilgis iki 90, maždaug 70 – 100 cm, sveria 4,5 kg. Gali išnykti. Palitęs Meksikos šiaurėje.
Spalvos blankesnės už šiurpiojo nuodadančio. Kūnas tamsiai rudas, su šviesesnėm dėmėm, pietinėje arealo dalyje – juodas. Slepiasi urvuose, išlindęs maitinasi paukščiais ir smulkiais žinduoliais, kiaušiniais. Kanda ir nuodus aukai suleidžia apatinio žandikaulio dantimis, kurie turi griovelius. Įkandimas žmogui retai būna mirtinas. Patelės urvuose deda 4 – 10 didelių, pailgų kiaušinių.