Ropliai – kiaušinius dedantys, tvirta oda (kurią dengia ¸vynai) stuburiniai. Skirstomi į 4 būrius:
gyvatės,
amfisbenos ir drie¸ai (¸vynaropliai),
krokodilai, kaimanai ir aligatoriai (krokodiliniai),
vė¸liai,
tuataros.
Ropliai atsirado prieš 340 mln. metų. Išsivystė iš senovinių varliagyvių. Pirmieji ropliai nuo varliagyvių skyrėsi dviem pagrindiniais bruo¸ais:
1) Tvirta ¸vynuota oda;
2) Lukštu dengtas amniotinis kiaušinis.
Tai leido ropliams atsitraukti nuo vandens telkinių pakraščių ir u¸imti sausumą.
Mezozojaus eroje (prieš 270 – 70 mln. m.) ropliai tapo pagrindiniais sausumos gyvūnais.
Seniausi ropliai buvo anapsidai (Anapsida).
Jų kaukolės smilkinio sritis dar buvo sandariai padengta kauliniu šarvu. Anapsidams priklausė kotilozaurai (Cotylosauria) – nerangūs gyvūnai trumpomis iš¸ergtomis kojomis.
Prie šių priskiriama labai specializuota dabartinių roplių šaka – vė¸liai. Sausumos ir vandens vė¸liai atsiskyrė prieš 200 mln. m. Tarp jų buvo rūšių, panašių į dabartines.
Pirmieji tipiški vė¸liai Triassochelys jau gyveno triaso periode. Jie dar turėjo rudimentinius dantis.
Visų kitų roplių, vėliau kilusių iš anapsidų, kaukolėje buvo pakitę smilkiniai. Dvi jų grupės (Ichtyosauria ir Sauropterygia) gana aknsti perėjo gyventi į jūrą.
Nuo senovinių kotilozaurų atsišakojo Synapsida, šios linijos pradininkas – Pelycosauria.
Nuo permo prad¸ios pelikozaurus pakeitė Therapsida, kurie turėjo daug bendrų po¸ymių su ¸induoliais – buvo plaukuoti ir iš dalies galėjo reguliuoti kūno temperatūrą.
Diapsida – svarbiausia dabartinių ir iškastinių roplių grupė. Jiems priklauso:
- Lepidosauria – smulkūs, primityvūs ropliai, gyvenantys ir dabar. Kilo iš Eosuchia.
Nedaug nuo Eosuchia nutolę Rhynchocephalia (kildinami nuo triaso prad¸ios, jiems priklauso tuatara). Lepidozaurams priklauso ir Squamata – ¸vynaropliai (drie¸ai ir gyvatės). Jiems būdinga visiška apatinio smilkinio lanko redukcija.
- Archosauria – mezozojuje vyravusi roplių šaka.
Kaukolėje be dviejų smilkinio duobių, į priekį nuo akiduobės, buvo papildoma priešakiduobinė kiaurymė (fenestra praeorbitalis). Archozaurai judėjo 2 u¸pakalinėm kojom, atsiremdami uodega. Iš šių roplių susiformavo:
a) krokodilai (Crocodylia) – vieninteliai archozaurai, gyvenantys ir dabar;
b) pterozaurai (Pterosauria) – aktyvūs skrajotojai;
c) dinozaurai (Dinosauria) – sausumoje vyravo daugiau kaip 100 mln. m. Išskiriami 2 jų būriai:
1) Saurischia – drie¸adubeniai dinozaurai;
2) Ornithischia – paukščiadubeniai dinozaurai.
Iš iškasenų galima nustatyti, kad egzistavo šimtai denozaurų genčių – nuo viščiuko dyd¸io iki dešimčių metrų didumo. Jie greičiausiai buvo šaltakraujai ir tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė nuo ¸olinės augalijos kiekio.
Pavadinimas „dinozauras“ yra ne mokslinis, o populiarusis ir reiškia „baisus drie¸as“, tačiau šei grupei priklauso daug roplių, kurie buvo nei dideli, nei grobuoniški.
Roplių oda sausa, beveik be liaukų. Epidermio viršutinį sluoksnį sudaro negyvos suragėjusios ląstelės. Raginis sluoksnis netolygus, storiausios vietos virtusios raginiais ¸vynais, gumburėliais, skydeliais. Tokia oda saugo nuo mechaninių pa¸eidimų, parazitų bei dehidratacijos.
Roplių skeletas labiau diferencijuotas, negu varliagyvių, ir daugiau sukaulėjęs. Galūnės kūno masę palaiko iš šonų, todėl eisena – krypuojanti.
Kaukolėje daug dengiamųjų kaulų, kurie paveldėti dar iš stegocefalų, tačiau jų likę jau ma¸iau, kai kurie išnyko, o kiti suaugo tarpusavyje.
Roplių pojūčiai geriau išsivystę, negu varliagyvių, o kai kurie jutimo organai unikalūs visoje gyvūnų karalystėje.
Akys didelės, nors daugelio gyvačių rega silpna, o kai kurių rausiančiųjų ¸vynaroplių jos redukuotos ar išnykusios. Akių vokai gerai išvystyti, judrūs (vė¸lių, krokodilų) arba ne (gyvačių). Drie¸ų ir tuatarų kaukolės viršuje yra šviesai jautri vieta, vadinama trečiąja akimi.
Klausa paprastai bloga, kai kurie visai neturi išorinės ausies landos ar vidurinės ausies darinių.
Skonio pojūtis nėra svarbus. Uoslė gerai išvystyta. Drie¸ams ir gyvatėms būdingas porinis Jakobsono organas – papildomas uoslės organas, į kurį kvapios med¸iagos iš išorės pernešamos lie¸uviu.
Burnos ertmėje liaukų daugiau ir jos stambesnės, negu amfibijų. Labai specializuotos gyvačių nuodų laiukos, tiesiogiai susijusios su dantimis. Lie¸uvis gerai išsivystęs.
Roplių aktyvumas priklausomas nuo aplinkos temperatūros, todėl jie gausiausi tropikuose ir subtropikuose. Kvėpuoja beveik vien tik plaučiais. Daugumos širdis 3 kamerų.
Poklasis: Anapsida
Būrys: Vė¸liai – Chelonia
Iš visų dabartinių roplių vė¸liai yra labiausiai specializuota grupė. Liemenį dengia kaulinis šarvas, kurį sudaro karapaksas
ir plastronas.
Abi skydo dalys jungiasi šonuose. Karapaksą sudaro kaulinės plokštelės, kurių vidurinė eilė suaugus su stuburo slankstelių nugarinėm ataugom, o šoninės – su šonkauliais.
Nosikauliai da¸niausiai išnykę. Vietoj dantų – aštrios ¸andų raginės briaunos.
Liemens raumenys silpni. Kaklo, uodegos ir galūnių – stiprūs. Galvos smegenys labai ma¸os, nugaros daug didesnės.
Vė¸lių yra du pobūriai – šonakakliai (Pleurodira)
– įtraukdami galvą po šarvu, sulenkia kaklą horizontaliai ir pakiša jį po pa¸astimi,
ir slaptakakliai (Cryptodira)
– kaklas viduje susilenkia statmenai, S raidės forma.
Poklasis: Lepidosauria
Dantų pamatai priaugę prie kaulų, kai kurių gerai išsivysčiusi viršugalvio akis. Geba regeneruot nulū¸usią uodegos dalį.
Būrys: snapagalviai Rhynchocephalia
Vieninteliai atstovai, kurie išliko ma¸ai pakitę iki šių dienų – tuataros, arba haterijos.
Būrys: ¸vynaropliai Squamata
Gausiausias roplių būrys. Priklauso drie¸ai ir gyvatės.
Apatinis kaukolės smilkinio lankas išnykęs. Gyvatės neturi ir viršutinio lanko. Slanksteliai iš priekio da¸naiusiai įdubę. Kai kurių ¸vynaroplių galūnės redukuotos.
Odoje beveik nėra liaukų, arba jų funkcijos pakitusios.
Pobūriai:
Gyvatės Ophidia arba Serpentes
18 šeimų. Daug ginčijamasi dėl skirtingų gyvūnų grupių giminystės, visuotinai priimtos klasifikacijos nėra.
Gyvatės nuo artimų varanams drie¸ų atsiskyrė dar kreidos periode.
Kūnas labai pailgėjęs, stubure gali būti daugiau kaip 400 slankstelių. Galūnės ir jų juostos atrofuotos.
Papilvėje yra tik viena ¸vynų eilė.
Dantys tvirtinasi prie apatinio ir viršutinio ¸andikaulio bei gomurio. Rega ir klausa blogos. Gerai išvystytą uoslę papildo Jakobsono organas. Duobagalvės gyvatės bei kai kurie smaugliai ir pitonai turi termolokatorius.
Dauguma deda kiaušinius, kita dalis veda gyvus jauniklius.
Neturi judamų vokų. Vidaus organai išsidėstę asimetriškai. Šlapimo pūslė išnykusi. Daugumos išlikęs tik dešinysis plautis.
Drie¸ai Lacertilia
Jų klasifikacija labai ginčytina, tačiau visuotinai priimamas skirstymas į antšeimius - iguanas, gekonus, scinkus ir gluodenus.
Tai primityvūs, pailgo kūno ¸vynaropliai. Galūnės gerai išvystytos, kai kurių – redukuotos. Drie¸ai redukuotomis galūnėmis primena gyvates, bet turi krūtinkaulį, pečių juostą ir dubens liekanas.
Akių vokai paprastai judrūs. Daugumai būdingos išorinės ausų landos. Kojos paprastai penkiapirštės. Juda vaikščiodami, laipiodami ar rausdamiesi.
Kai kurie gali patys nusilau¸ti dalį uodegos (autotomija). Dauguma nulau¸tą uodegą gali atauginti. Per gyvenimą uodegą jie gali numesti kelis kartus.
Poklasis: Archosauria
Būrys: krokodilai Crocodylia
Per 65 mln. m. jie nelabai pakito. Kaklui būdingi trumpi sus lanksteliais dar nesuaugę šonkauliai. Tarp klubakaulių ir dviejų kry¸mens slankstelių yra labai pakitusios šonkaulių liekanos.
Šnervės snukio gale, nukreiptos į viršų, u¸daromos. Odos raukšlė dengia ir ausies landą. Turi antrinį gomurį, taip pirmykštė burnos ertmė suskirstoma į du aukštus.
Skrandis raumeningas, plaučiai dideli, širdis 4 kamerų. Šlapimo pūslės nėra.
Kūnas platus, keik suplotas, uodega ilga; po vandeniu kais apsaugo trečiasis vokas.
3 šeimos (aligatoriniai Alligatoridae, tikrieji krokodilai Crocodylidae, gavialiniai Gavialidae), 23 rūšys.