Loading...

pauksciai


Paukščiai – tobuliausi iš visų skraidančiųjų gyvūnų. Kaip gyvūnų grupė jie suklestėjo dėl gebėjimo toli nuskristi. Endoterminiai, dauginasi dėdami kiaušinius. Jų smegenys neturi struktūrų, panašių į žinduolių smegenų žievę. Išsivystė iš medžiuose gyvenusių dinozaurų, kurie maitinosi vabzdžiais. Seniausia žinoma paukščio fosilija – Archaeopterx lithographica – buvo varnos dydžio.

Paukščiams būdingi keli fiziologiniai prisitaikymai skraidyti:

Trumpas, stiprus, kompaktiškas kūnas;

Galingi sparnų raumenys;

Stiprios kojos;

Plunksnos;

Lengvi ir stiprūs griaučiai;

Kai kurie kaulai susilieję, sudarydami nelankstų rėmą, kurio kaulams palaikyti nereikia didelių raumenų ir raiščių;

Sausa oda;

Tuščiaviduriai kaulai.

 

Paukčšių būriai:

Strutiniai (Struthioniformes)

 

Tinaminiai (Tinamiformes)

Artimi strutiniams. Anksčiau buvo skiriami prie vištinių paukščių. Skirstomi į miškinius ir stepinius.

 

Vanaginiai (Accipitriformes)

Turi stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas.

 

Žąsiniai (Anseriformes)

Vandens paukščiai. Turi kresną kūną, kojas su plaukiamąja plėve ir platų snapą.

 

Čiurliniai (Apodiformes)

Anksčiau jiems priklausė ir kolibriai. Smulkūs, gerai skraido, monogamai.

 

Lėliniai (Caprimulgiformes)

Pasižymi labai plačiomis žiotimis. Monogamai.

 

Sėjikiniai (Charadriiformes)

Gyvena prie vandens, monogamai.

 

Gandriniai (Ciconiiformes)

Turi ilgą kaklą, snapą ir kojas. Minta gyvūnais. Monogamai.

 

Karveliniai (Columbiformes)

Vidutinio dydžio, gerai bėgioja. Skirtingai nei kiti paukščiai, geria įkišę snapą į vandenį jo neištraukdami.

 

Žalvarniniai (Coraciiformes)

Neturi gūžio, 3 priekiniai kojų pirštai suaugę pamatais. Prastai vaikšto žeme.

 

Gegutiniai (Cuculiformes)

Daugiausia gyvena medžiuose. Kai kuriems būdingas lizdinis parazitizmas.

 

Sakaliniai (Falconiformes)

Plėšrūs paukščiai.

 

Vištiniai (Galliformes)

Kūnas stambus, galva maža. Kojos pritaikytos bėgioti, kapstyti. Veiklūs dieną.

 

Nariniai (Gaviiformes)

Kojos užpakalinėje kūno dalyje. Gerai plaukioja ir nardo. Sausumoje nevikrūs.

 

Gerviniai  (Gruiformes)

Gyvenimo būdas ir išvaizda gana skirtingi. Monogamai.

 

Pingvinai  (Impennes)

Gyvena Pietų pusrutulyje. Neskraido. Sparnai virtę plaukmenimis.

 

Žvirbliniai  (Passeriformes)

Didžiausias paukščių būrys. Daugeliui būdingos sudėtungos giesmės. Paplitę visame pasaulyje.

 

Irklakojiniai  (Pelecaniformes)

Jų visi 4 pirštai plėvėti. Minta žuvimis.

 

Flaminginiai  (Phoenicoperiformes)

Dideli paukščiai. Maitinasi filtruodami vandenį. Peri kolonijomis.

 

Geniniai  (Piciformes)

Kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais. Dauguma paplitę tropikuose.

 

Kraginiai  (Podicipediformes)

Kūnas laivelio formos, snapas tiesus. Gerai plaukioja ir nardo. Sausumoje nevikrūs. Monogamai.

 

Vamzdžianosiai  (Procellariiformes)

Vandenynų paukščiai. Turi vamzdiškas šnerves.

 

Papūginiai  (Psittaciformes)

Turi didelę galvą, trumpą kaklą ir riestą snapą. Ypač paplitusios atogrąžų miškuose. Minta augaliniu maistu.

 

Smiltvištiniai  (Pteroclidiformes)

Kūnas kresnas, galva maža, kojos apžėlusios plunksnomis.

 

Pelėdiniai  (Strigiformes)

Naktiniai plėšrieji paukščiai. Būdingos didelės į priekį nukreiptos akys.

 

Kolibriniai  (Trochiliformes)

Nedideli paukšteliai – mažiausi egzemplioriai vos kamanės dydžio. Siurbia nektarą. Aktyvūs tik dieną.

 

 

Paukščiai, kuriems netolimoje ateityje gresia išnykimas:

Neskraidantysis kormoranas,

miškinis ibis,


Kalifornijos kondoras,

Filipnų erelis,

Japonijos gervė,


kagu,

raudonasis karvelis,

pelėdinė papūga (gamtoje jau išnykusi),

čiurlinė papūga,

hiacintinė ara,

Spikso ara (gamtoje išnykusi)


ir kiti.



123 Sample Rd, Samplington, SA 12345
(555) 0123