Pradzia
zinduoliai
pauksciai
=> Tukanai
=> Rudasis kivis
=> Japonijos gerve
ropliai
Varliagyviai
zuvys
bestuburiai
Guestbook

Tipas: Chordata

Potipis: Vertebrata

Klasė: Aves

Būrys: Piciformes

Šeima: Ramphastidae

 

Tukano snapas – iki 19 – 23 cm ilgio, jis beveik prilygsta kūno ilgiui. Snapu jis pasiekia vaisius (paima snapo galu ir pamėtėja į burną), kaunasi su varžovais, išveja smulkius paukštelius iš lizdo, kad pasmaguriautų jų kiaušiniais. Snapo viduje daug oru užpildytų ertmių, suteikiančių lengvumo ir persikryžiuojančių kaulinių plokščių, sutiekiančių tvirtumo; pagal jo spalvą paukščiai atpžįsta savo rūšies individus.

 

Didysis tukanas Ramphastos toco

Tai – stambiausia tukanų rūšis. Kūno ilgis 53 – 60 cn, sveria 550 g. Snapo ilgis siekia 19 cm. Paplitęs miškingose Brazilijos vietovėse, savanose, miškeliuose ar net atvirose vietose. Vaisius raško tupėdamas ant šakos ar renka nuo žemės. Peri medžių drevėse, upių šlaituose, termitynuose. Pasižymi mažesniu socialumu negu kiti tukanai. Kai kada žiemą migruoja. Balsas – gilus, žemas knarkimas.

 

Arakaris Pteroglossus castanotis


Kūno ilgis 33 – 40 cm, sveria 300g. Gyvena Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Patinų ir patelių plunksnos vienodos, pilvas geltonas. Snapas plonesnis negu kitų tukanų.

Gyvena nedidelėmis grupėmis. Jei gyvena poroje, kartu maitinasi ir tvarko vienas kito plunksnas. Miega drevėse. Jie nepailsdami šokinėja medžių lajoje.

 

Žaliasis tukanas Aulaconynchus prasinus


 Kūno ilgis 30 cm, sveria 150 g. Sutinkami Meksikoje, Centrinės Amerikos pietinėje dalyje, Pietų Amerikos vakarinėje dalyje. Laikosi poromis ir mažomis grupėmis. Lizdus suka ir miega drevėse. Kranksi ir mėgdžioja vietinių paukščių rūšių balsus.

 

Kiuvjė tukanas Ramphastos cuvieri

Prieš sutemstant jų pulkai skrenda nakvoti į pasirinktus medžius. Skrisdami jie atrodo nerangiai. Auštant pulkas vėl pakyla į orą ieškoti vaisių.

 


=> Do you also want a homepage for free? Then click here! <=