Pradzia
zinduoliai
pauksciai
ropliai
Varliagyviai
zuvys
bestuburiai
Guestbook

Gyvūnai sudaro did¸iausią iš 5 gyvosios gamtos karalysčių. Kitos karalystės yra augalai, grybai, protistai ir moneros. Siūloma nauja klasifikacijos sistema: archėjos, bakterijos ir eukarijai.

 Gyvūnai pasirodė vėliau u¸ kitus gyvus organizmus, bet tapo vyraujančia gyvybės ´emėje forma. Iki šiol apibūdinta yra beveik 1,5 mln. gyvūnų rūšių, o kol kas netrastų gali būti dar daugiau.

Gyvūnus nesunku atskirti nuo ktų gyvybės formų, nes dauguma jų geba judėti. Daugumos kūnas susideda iš daug ląstelių, turi nervus ir raumenis, o reikalingos energijos jie gauna maitindamiesi maistu. Turintys gerai išsivysčiusią nervų sistemą geba mokytis iš patirties.

97 procentus sudaro bestuburiai, 3 procentus – stuburiniai. Dauguma gyvūnų yra šaltakraujai (ektoderminiai). Paukščiai ir ¸induoliai priklauso šiltakraujams (endoterminiams).

Savo energiją gyvūnai gauna iš organinių med¸iagų (maisto). Jie suskaido maistą jį virškindami, o tada įsiurbia atpalaiduotas med¸iagas, kurios patenkką į gyvūno ląsteles, jungiasi su deguonimi ir atpalaiduoja energiją.

Prieš šimtą metų ´emėje dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesutikdavo ¸monių. Tačiau mūsų skaičius nuolat augo, o kartu – ir energijos bei ¸aliavų vartojimas.natūralios buveinės nyksta ir ´emės biologinė įvairovė sparčiai ma¸ėja. Tai potencialiai pavojinga ¸monėms, nes dėl to pasaulis praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali būti pra¸ūtingos. Labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be ¸mogaus pagalbos nesugebės išlikti. Daugiau kaip 5400 rūšių gresia rimtas pavojus išnykti artimiausioje ateityje. Tarp jų ¸induolių yra 180, paukščių – 182 ršys. Apie 1980 metus Afrikoje buvo likę ne daugiau kaip 10 procentų gyvūnų, palyginus kiek jų ten buvo atėjus pirmiesiems europiečiams. Per 50 metų Šiaurės Amerikoje buvo išnaikinta 75 milijonai bizonų. Nuo 1938 metų niekas nėra matęs gamtoje gyvenančio sterblinio vilko. 1914 metais Cicinačio zoologijos sode nugaišo paskutinis karvelis keleivis (XIX a. Jų buvo 2,2 milijardo).  

Biologinei įvairovei kenkia buveinių kitimas (miškai kertami, stepės suariamos), tarša, med¸ioklė, ¸vejyba ir gaudymas, įve¸amos rūšys, klimato pasikeitimai.

Visame pasaulyje didelės ir ma¸os oganizacijos bendromis pastangomis siekia išsaugoti gamtą jos pirmapradėje būsenoje arba u¸tikrinti, kad ji būtų naudojama protingai. Gyvūnijos išsaugojimui imtasi šių priemonių: buveinių apsauga, veisimas nelaisvėje (kai kurios rūšys išlikusios tik zoologijos soduose), kova su įve¸tinėmis rūšimis, tarptautiniai susitarimai ir valstybiniai įstatymai, komercinė eksploatacija (laukinės gamtos turizmas).

 


Kontaktai:
agiesha@gmail.com
=> Do you also want a homepage for free? Then click here! <=